Pereiti prie turinio

Tas pats tekstas, keturi lygiai

„Alisos Stebuklų šalyje“ pradžia, Lewis Carroll kūrinys, išverstas iš anglų kalbos mūsų grandine kiekvienu iš keturių lygių. Šalia – pavyzdinis vertimas, padarytas ir peržiūrėtas rankomis.

Originalus tekstas

Alice was beginning to get very tired of sitting by her sister on the bank, and of having nothing to do: once or twice she had peeped into the book her sister was reading, but it had no pictures or conversations in it, “and what is the use of a book,” thought Alice “without pictures or conversations?”

So she was considering in her own mind (as well as she could, for the hot day made her feel very sleepy and stupid), whether the pleasure of making a daisy-chain would be worth the trouble of getting up and picking the daisies, when suddenly a White Rabbit with pink eyes ran close by her.

There was nothing so very remarkable in that; nor did Alice think it so very much out of the way to hear the Rabbit say to itself, “Oh dear! Oh dear! I shall be late!” (when she thought it over afterwards, it occurred to her that she ought to have wondered at this, but at the time it all seemed quite natural); but when the Rabbit actually took a watch out of its waistcoat-pocket, and looked at it, and then hurried on, Alice started to her feet, for it flashed across her mind that she had never before seen a rabbit with either a waistcoat-pocket, or a watch to take out of it, and burning with curiosity, she ran across the field after it, and fortunately was just in time to see it pop down a large rabbit-hole under the hedge.

Lewis Carroll, Alice's Adventures in Wonderland (1865), I skyrius. Viešasis turtas.

Pavyzdinis vertimas

Padarytas ir peržiūrėtas rankomis, be mašininio vertimo.

Alisai jau ėmė labai nusibosti sėdėti ant kranto šalia sesers ir neturėti ką veikti: kartą kitą ji buvo žvilgtelėjusi į sesers skaitomą knygą, bet joje nebuvo nei paveikslėlių, nei pokalbių. „O kokia gi nauda iš knygos, – pagalvojo Alisa, – be paveikslėlių ir pokalbių?“

Taigi ji svarstė mintyse (kiek tik pajėgė, nes nuo dienos kaitros jautėsi labai mieguista ir apdujusi), ar malonumas nusipinti ramunėlių vainiką atsvertų vargą keltis ir skinti ramunėles, kai staiga pro pat ją prabėgo Baltasis Triušis rausvomis akimis.

Nieko jau taip labai nepaprasto tame nebuvo; ir Alisai nepasirodė jau taip labai keista išgirsti, kaip Triušis sako pats sau: „Vargeli! Vargeli! Pavėluosiu!“ (kai vėliau ji tai apmąstė, jai dingtelėjo, kad būtų turėjusi tuo stebėtis, bet tuo metu viskas atrodė visai natūralu); tačiau kai Triušis iš tikrųjų išsitraukė iš liemenės kišenėlės laikrodį, pažvelgė į jį ir nuskubėjo toliau, Alisa pašoko ant kojų, nes jai šovė į galvą, kad niekada anksčiau nebuvo mačiusi triušio nei su liemenės kišenėle, nei su laikrodžiu, kurį galėtų iš jos išsitraukti, ir degdama smalsumu ji nubėgo paskui jį per lauką ir, laimei, dar spėjo pamatyti, kaip jis nėrė į didelį triušio urvą po gyvatvore.

Pagrindinis

1 kryžminė peržiūra

Šios ištraukos automatiniai vertimai ruošiami.

Kokybė

1 kryžminė peržiūra

Šios ištraukos automatiniai vertimai ruošiami.

Premium

2 kryžminės peržiūros

Šios ištraukos automatiniai vertimai ruošiami.

Meistriškumas

2 kryžminės peržiūros

Šios ištraukos automatiniai vertimai ruošiami.

Naudoti nustatymai: ištikimybė „Ištikimas“, vardai pritaikyti kalbai, dialogų tipografija pagal tikslo kalbą.